Kiekviena tauta turi savo specifinius tautos dvasinės kultūros, etninio savitumo raiškos būdus. Tautodailė yra sudėtinė kultūros dalis, jos pamatas. Šiuolaikinę tautodailę kuria žmogus - menininkas, suvokiantis istorinę tautos mintį ir save tautoje. Liaudies ir saviveiklinės dailės meninis lygis įteisino ją kaip svarbų ir brandų Lietuvos kultūros reiškinį, ugdantį tautinį mentalitetą, sudarantį sąlygas atsinaujinti. Tai vienas tautos pažinimo šaltinių. 1966m. kovo 1d. Lietuvoje pirmą kartą liaudies dailės istorijoje, tautodailininkai susivienijo į kūrybinę savanorišką organizaciją - Lietuvos tautodailininkų sąjungą (LTS). LTS Vilniaus bendrija - vienas didžiausių Lietuvos tautodailininkų sąjungos padalinių, vienijantis per 500 tautodailininkų iš Vilniaus Visagino, Elektrėnų miestų ir Trakų, Molėtų, Vilniaus, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Utenos, Zarasų rajonų. Per pastaruosius 40 metų LTS Vilniaus bendrija įnešė svarų indėlį, skatindama Respublikos tautodailininkų kūrybą, organizuodama renginius, kurių dėka liaudies ir saviveiklinė dailė tapo prieinama kiekvienam gyventojui. Surengta per tūkstantį zoninių renginių šalies sostinėje, nemažai jų vyko rajonuose, kasmet deramai šio krašto tautodailė reprezentuoja šalį užsienyje. Tautodailininkai su didžiule pagarba prisimena tautodailės kūrybos puoselėtoją Praną Gudyną, dešimtmetį vadovavusį Lietuvos tautodailei: atsivėrė žalia gatvė į parodų rūmų ir muziejų sales, iš praeities prikeltos užmirštos tautodailės šakos, spalvinga ir plati tapo LTS veikla. Dvasinės rezistencijos metu tautodailininkai: audėjos, puodžiai, kalviai, medžio drožėjai ir kitų liaudies dailės šakų menininkai išlaikė tautos dvasią, slėpiningą baltų kultūros archajišką simbolį bei turinį. Tautodailė ir dabar yra tautos sielos išraiška. Ji išsaugota. Tai tautodailininkų nuopelnas. Jų rankose - ateities vizija: integracija į Europos ir pasaulio kultūrą. Plačiau